švykšti

švỹkšti, -čia, -tė intr. 1. DŽ, NdŽ, KŽ išduoti duslų garsą, šnypšti: Jau jūs vanduo verda, švỹkščia Vlk. Alus jau švỹkščia, gali išmušt kamštį Sv. Švykšta alus par šulus, t. y. šnypščia J. Šlapia malka degdama švỹkščia LKT383(Knv). In žarjų užlėk – švỹkš, akmenį indegyk ugnėn ir inleisk vandenin – tepgi švỹkš Lp. Bombos tik švỹkščia, tuoj kris Prl. Duona švỹkščia laužant (jei užšutyta) Srj. Dalgis švỹkščia pjaunant J. O gal tu taip moki švykšti kaip aš? – supykęs tarė žąsinas V.Krėv. Žaltys tai švỹkščia beveik kap antis Vrn. Balsu baido, švykšč[ia] BBIz10,14. Gerklėj švỹkščia Vl. ^ Švykščia kaip gyvatė krūme LTR. Kap kirmėlė švỹkščia Tvr. ║ ūžti, spengti: Galvon švỹkščia, ūžia, spiegia Lp. ║ birgzti: Švỹkščia kažkap tep tiliponas, čia nesutvarkyta Žln. 2. [K], DŽ¹, NdŽ, KŽ, Kal, Kv, Vdk šnopuojant, švilpiamai alsuoti, švokšti: Susirgo, švỹkštė švỹkštė kelias dienas i nebliko Lkv. Senelis, kad greit bėga, tuo švỹkščia J. Arklys švỹkšta, kad plėskė smaugia einant prieš kalną J. Sesuo Marta švykšdama traukia kvapą I.Simon. Senis švykšta, jau greit stibynas pakratys Gršl. Švykšta švokšta amžiaus gale žmogus susidirbęs Šts. ^ Du bėga, du veja, du švykščia (vežimas) LTR(Vs). | refl.: Po visam švykštu švykšdamys šarpavom namon M.Valanč.

švykštinaĩ adv. NdŽ: Tuos žodžius motina Dagienė švykštinai iššvykštė I.Simon.

3. NdŽ švokščiamai kosėti, švankšti: Aš girdėjau švakšt švakšt ir gerai švykštei Vl. 4. NdŽ švokščiamai kalbėti, dainuoti. ║ švepluojant kalbėti: Pas mus seni vis tep švỹkščia Kb. Ašašnykai (kaimo vardas) šnekėdami švỹkščia (s, z taria vietoj š, ž) Kb. 5. švilpti: Piemenai švykščia Dbč. 6. Vlk gadinti orą.

◊ ne pernýkštė (senýkščia) švỹkštė (švỹkščia) Plv seniau buvo geriau, dabar prasčiau: Tai ne pernýkštė jam švỹkštė Lš. Nūnykščiai čėsai – ne senýkščia švỹkščia Rod.

\ švykšti; atšvykšti; iššvykšti; nušvykšti; pašvykšti; prašvykšti; sušvykšti